Kelias pas Mokytoją

Pas Mokytoją atėjau, jei taip galima sakyti, visai atsitiktinai ir netyčia. Aš niekada neieškojau dvasinio kelio, nebandžiau įvairių praktikų. Nors mane domino dvasinės temos, giliai širdyje žinojau – kai ateis laikas, atsiras ir galimybė tuo užsiimti teisingai. Taip ir nutiko – dar kai mokiausi mokykloje įvyko pirmasis Mokytojo vizitas Lietuvoje, į kurį atėjome su tėvais, gavome pirmąją dikšą (sanskr. „įšventinimas“). Žinoma, tada dar nelabai supratau, kas vyksta bei kaip tai svarbu…

Nelabai pamenu, koks mano gyvenimas buvo prieš sutinkant Mokytoją – buvau paprasta paauglė, – bet galiu papasakoti, koks mano gyvenimas tapo sutikus Guru Dži.

Su Mokytoju gera ir saugu

Vienas iš dalykų, kurį suteikė Guru Dži – tai neapsakomas džiaugsmo, pilnatvės, harmonijos ir saugumo jausmas. Nieko negali būti nuostabiau, nei žinoti, kad visada yra ir bus kažkas, kas tave saugo, myli, kas tavimi rūpinasi ir duoda viską, ko tik reikia. Tokį džiaugsmą gali suteikti tik Dievas, o žmonės, klupdami ir kentėdami, šio jausmo ieško visą gyvenimą, tačiau ne ten, kur jis iš tikrųjų yra – giliai širdyje.

Saugumo jausmą suteikia Mokytojo mokymas, kad gyvenime nutinka tai, kas tau yra gerai, o ne tai, kas tu nori, kad nutiktų.

Vienatvė

Sutikusi Mokytoją išmokau mėgautis vienatve. Juk iš tiesų niekada nesi vienas – Dievas ir Mokytojas visada su tavimi. Iš tikrųjų vienišumo jausmą sukuria kiti žmonės, nuo kurių mes įprantame priklausyti. O kai aplinkui nėra kitų žmonių, gali jausti Tikrovę, ryšį su vidiniu savimi, Dievo buvimą. Man dabar dažnai patinka ką nors daryti vienai ar tiesiog būti vienumoje. Tada ryškiausiai atsiskleidžia visos pasaulio spalvos. „Kai esi vienas, tai esi su visa kuo, kas egzistuoja“ – atsakė lotoso žiedas išminčiui, paklaustas, kodėl žydi visiškai vienas ten, kur niekas negali jo matyti.

Buvimas Ašrame

Grįžimas į Ašramą yra atgaiva sielai – visada aplanko jausmas, kad grįžau į tikruosius namus. Buvimas jame yra, sakyčiau, dvejopas. Pirmiausia, jis atrodo toks paprastas, lengvas, malonus, nes džiugu sutikti brolius ir seses ir, žinoma, pamatyti Mokytoją, pailsėti nuo materialaus pasaulio. Jis tada atrodo virtualus, netikras, kaip iliuzıja. Po to būna labai įdomu stebėti tokį pasaulį. Buvimas Ašrame kartu yra ir didelis darbas, Pamoka, atradimų metas – kiekvieną kartą išmokstu, sužinau ką nors nauja, grįžtu su didesniu noru ir įkvėpimu atlikti savo kasdienę sadhaną ir visas pasaulietines pareigas ir su vis didesne Meile…