Jagja (Agni pudža) – tai labai sena malda, dvasinė praktika. Jagja – tai dalis Vedų kultūros, kuri yra pati seniausia Žemėje. Nuo seniausių laikų Jagja užima svarbią vietą dvasiniame žmonių gyvenime. Ši malda pravedama prie ugnies, todėl ir yra vadinama Agni pudža (sanskr. agni – ugnis, pudža – malda).
Ją praveda Dvasiniai Mokytojai, Jogai, didieji brahmanai. Jie kartoja mantras, meldžiasi ir aukoja ugniai augalinės kilmės mišinį ir sviestą. Didžiųjų sielų, šventųjų atliekama malda pasižymi milžiniška kuriančiąja jėga, jų energija pažadina žmonėse dvasinius jausmus, juos valo. Jagjos metu žmogus turi galimybę melstis kartu su tomis didžiosiomis sielomis, dalyvauti šiame šventame vyksme.
Jagja pravedama, siekiant sužadinti dvasingumo atgimimą planetoje, dvasinį kiekvieno žmogaus tobulėjimą, paskatinti negatyviosios karmos valymąsi, pagerinti sveikatą, materialinę gerovę, įvairių problemų sprendimą. Ji harmonizuoja žmogaus ryšį su Visata, gerina ekologiją, valo subtiliuosius pasaulius, stiprina žmogaus ryšį su Dievu. Jagja gali būti pravedama ir turint kažkokių konkrečių tikslų.
Jagjos dalyvių dvasinis pasaulis apsivalo, stiprėja sveikata, silpsta negatyviosios karmos padariniai ir pan. – tvarkosi visos gyvenimo plotmės. Agni pudža teigiamai veikia ne tik tuos, kurie joje dalyvauja, bet ir jų šeimos narius bei draugus, taip pat padeda sieloms ir artimiesiems, išėjusiems iš šio pasaulio.
Toje vietoje, kurioje pravedama Jagja, įsiviešpatauja rami atmosfera, suteikianti gerovę visoms gyvoms būtybėms. Jagja, atlikta su gera vidine būsena ir tyrais ketinimais, – tai natūralus žmogaus ir Visatos tarpusavio sąveikos būdas. Ir visos kuriančiosios jėgos su džiaugsmu atsiliepia į besimeldžiančiųjų prašymus, siųsdamos jiems palaiminimus.
Dvasinis Mokytojas Šri Prakaš Dži jau daug metų veda Jagją įvairiose šalyse.
