Devintoji deivės forma, garbinama paskutinę – devintąją – Navaratrio dieną, yra Sidhidatri. Ji sėdi lotoso žiede, o savo keturiose rankose laiko kuoką, diską, lotosą ir kriauklę.
Ši deivės forma šalina neišmanymą ir suteikia žinių, padedančių pažinti Dievą. Deivę supa ją garbinantys dievai, dangiškos būtybės, išminčiai, asketai, jakšasai (gamtos būtybės), demonai.
Sidhidatri suteikia suvokimą, kad viskas, kas egzistuoja – tai tik Ji, viso ko aukščiausioji galia, viską valdanti, visur ir visuose esanti.
Štai kas pasakojama apie Sidhidatri.
Kai Visatos Motiną užvaldė Sutvėrimo idėja, visų pirma Ji sukūrė Viešpatį Šivą, kuris prašė suteikti Jam tobulų galių (sidhi). Tam tikslui Visatos Motina iš savęs pačios sukūrė Sidhidatri, kuri Visatos Motinai paliepus apdovanojo Šivą įvariausiomis galiomis. Tų galių dėka Šiva įgijo dieviškąją didybę ir sutvėrė Dievą Višnų, kuris vėliau sutvėrė Dievą Brahmą. Brahmai buvo patikėta Kūrėjo užduotis, Višnui – Saugotojo, o Šiva tapo atsakingas už Pabaigą, Sunaikinimą. Tačiau Brahma susidūrė su Kūrimo sunkumais, nes nebuvo vyro ir moters. Todėl Jis kreipėsi į Sidhidatri prašydamas išspręsti šią bėdą. Išgirdus Brahmos prašymą, Sidhidatri vieną Šivos pusę pavertė moterimi. Šivai tapus pusiau vyru, pusiau moterimi, šis Jo pavidalas įgavo vardą Ardhanarišvara. Taip buvo išspręsta Brahmai kilusi bėda ir Kūrimas tapo įmanomas.
Sidhidatri išpildo visus žmogaus pasaulietinius ir dvasinius sekėjų norus, o galiausiai suteikia mokšą – išsilaisvinimą.