Pasninkas yra labai svarbus dvasiniam tobulėjimui. Pasninko metu žmogaus energija transformuojasi į dvasinę energiją – tėdžas (sanskr. tejas) ir odžas (sanskr. ojas). Tėdžas – ugninė manaso (proto) energija. Odžas – aukščiausio lygio dvasinė energija, sklindanti žmogaus smegenų srityje.
Pasninkui tinkamiausios yra tam tikros dienos metuose. Pavyzdžiui, jaunatis, pilnatis ir kai kurios kitos mėnulio kalendoriaus dienos, vadinamos ekadašiais, šivaratri, purnima. Ekadašiai (pažodžiui – „vienuoliktas“) – tai pasninkas, tam tikras mitybos apribojimas, kurio laikomasi vienuoliktą dieną po mėnulio jaunaties ir pilnaties. Ekadašių dienomis reikėtų daryti ir intensyvesnę dvasinę praktiką, daugiau melstis, medituoti. Šivaratri (pažodžiui – „Šivos naktis“) – tai paskutinė para prieš jaunatį. Purnima pažodžiui – „pilnatis“. Šioms dienoms yra būdinga ypatinga energetika, sudaranti palankias sąlygas dvasiniams ieškojimams, dvasiniam tobulėjimui, todėl jos yra labai tinkamos atlikti sustiprintą dvasinę praktiką, maldą, meditaciją. O jei mokinys pageidauja laikytis papildomo pasninko, Mokytojas duoda individualų patarimą, kokią savaitės dieną jam geriau tai daryti.
Taip pat labai gerai yra laikytis pasninko per Navaratri – devynių dienų laikotarpį, vykstantį kiekvienų metų pavasarį ir rudenį. Navaratrio metu dvasinė praktika duoda geresnių rezultatų ir yra prasminga stengtis praktiką atlikti ypač reguliariai, rūpestingai laikantis visų taisyklių. Labai gerai, jei tuo laikotarpiu galite pailginti praktikos laiką pagal savo galimybes ar laikantis Mokytojo patarimo.