Dipavali – tai sena vedų kultūros šventė, Šviesos šventė. Ji labai plačiai švenčiama Indijoje, Nepale, Šri Lankoj, Singapūre ir daugelyje kitų pasaulio šalių, tęsiančių sanatana dharmos tradicijas. Ji minima, praėjus kelioms dienoms po rudeninio Navaratri.
Indijos istorijoje minima daug šventų įvykių, nutikusių būtent šiuo laikotarpiu.
Kai prieš daugybę tūkstančių metų pusdieviai ir demonai plakė vandenyno vandenis, būtent šią dieną iš vandenyno gimė pati deivė Lakšmi. Lakšmi įkūnija dvasinius ir materialinius turtus, harmoniją ir laimę. Jos energija suteikia gerovę, ramybę ir taiką visuose santykiuose.
Tretos jugoje šią dieną karalaitis Rama, pasiekęs pergalę prieš Ravaną, t. y. Šviesai nugalėjus tamsą, grįžta į savo karalystę Ajodhjoje. Visas miestas skendi ryškioje ugnelių šviesoje, simbolizuojančioje gyventojų, pasitinkančių Ramą ir karštai jį sveikinančių, džiaugsmą. Ši diena žmonijos atmintyje saugoma kaip simbolis pergalės, kaip Šviesa nugali tamsą, pozityvumas – negatyvumą.
Tą pačią dieną jau kitoje jugoje Krišna nugali demoną Narkasurą ir išlaisvina šešiolika tūkstančių moterų iš jo nelaisvės.
Dipavali – tai dvasinė šventė, skirta Lakšmi deivei. Tai viena iš dienų metuose, kai malda, meditacija, Dievo vardo, mantros kartojimas suteikia geriausius rezultatus. Jei namuose tvyro grožis ir meilė, yra sakoma, kad tai – Lakšmi palankumo ženklas. Lakšmi energija harmonizuoja žmonių tarpusavio santykius, suteikia materialinę ir dvasinę gerovę.
Prieš Dipavali namuose tvarkosi ir švarinasi, viską išpuošią degančiomis žvakutėmis, lempelėmis. Manoma, kad Lakšmi – turtų ir gausos deivė – lanko tik tvarkingus namus, prie kurių durų dega žvakės. Jos jėga suteikia malonę, harmoniją, leidžia klestėti, pasiekti laimę ir taiką.
Ir jau daugybę tūkstančių metų kartojasi vis tas pats – šią dieną minime Šviesą ir mąstome, kaip įžiebti ją savo širdyse.
Dipavali šventės metu atliekama vakarinė malda ir meditacija.
Jau daug metų Dipavali yra švenčiama Mokytojo Šri Prakaš Dži ašrame. Tą dieną vyksta vakarinė malda. Dipavali šventės metu mokiniai pasitinka Mokytoją su daugybe degančių žvakelių, taip išreikšdami savo meilę ir dėkingumą tam, kuris kiekvieną kartą tikrąją Šviesos ugnį įžiebia mokinių širdyse.
