JOGA – seniausių laikų Žinios, atsiradusios Indijoje. Joga suteikia žinias apie tai, kodėl žmogus atėjo į šį pasaulį, kaip jis turėtų gyventi ir kaip dvasiškai tobulėti.
Pats žodis joga išvertus reiškia susijungimas. Tai žmogaus sielos susijungimas su Dievu. Bėgant laikui, jogos žinios pasklido po visą pasaulį, kito ir mainėsi įgaudamos atspalvių tų šalių, tautų, kultūrų ir tradicijų, kuriose apsistodavo.
Tęsiantis šio seno mokslo tyrinėjimams ir studijoms, atsirado skirtingos jo kryptys. Pavyzdžiui, radža, sankhja, karma, bhakti, gjan (arba džnan) joga. Šios ir kitos jogos kryptys yra tarsi skirtingi keliai, bet veda jie į vieną tikslą – į savęs ir Dievo pažinimą, į susijungimą su Juo.
Dievas, sukūręs žmogaus kūną, sudėjo į jį viską, kas tik yra Visatoje, visą savo dievišką Jėgą ir Žinias. Todėl kiekvienam žmogui suteikiama galimybė tobulėjant savyje atverti šias Žinias.
Tam, kad pažintų save ir Dievą, žmogus visai neprivalo palikti pasaulietinio gyvenimo ir atsisakyti gyvenimo patogumų. Žmonės, gyvenantys pasaulietiškai, taip pat gali pasiekti Dievą. Jų kelias į Dievą – tvarkyti savo kasdienį gyvenimą ir rūpesčius niekada nepamirštant apie Jį, paskirti jam savo mintis ir veiksmus. Jei žmogus, užsiimdamas savo kasdienėmis pareigomis, prisimins Dievą, tai ateis diena, kai Dievas ir dvasingumas jo gyvenime užims svarbią vietą.
Kam Dievas davė žmogui dvi rankas, dvi kojas, akis… Kaip žmogus geriau turėtų panaudoti savo kūną?
Sukūręs žmogaus kūną, Dievas įpūtė į jį didžiulę energiją. Būtent ji suteikia žmogui gebėjimą mąstyti, kalbėti ir atlikti veiksmus. Tai – pranos šakti – gyvenimo energija. Siela praeina labai ilgą evoliucijos kelią, kol gauna žmogaus kūną, ir tik to kūno dėka, praeidama daugybę dvasinio vystymosi etapų, ji gali pasiekti tobulumą ir susijungti su Dievu. Niekam kitam daugiau nėra suteikta tokia galimybė. Gimimas Žemėje žmogaus kūne – būtina sąlyga tam, kad siela dvasiškai tobulėtų ir susijungtų su Dievu.
Kartkartėmis žmogui būna sunku suvokti, kas iš tikrųjų yra pagrindinis jo gyvenimo tikslas. Be to, kad atlieka savo kasdienes atsakomybes, žmogus turi suprasti savo egzistavimo čia, Žemėje, tikslą ir atsakyti į svarbiausius klausimus: „kas aš?“, „iš kur atėjau?“ ir „kur išeisiu, kai mano gyvenimas baigsis?“. Juk niekas negyveno ir negyvens amžinai – nei skurdžius, nei turtuolis, nei valdovas, nei paprastas žmogus. Kiekvienam neišvengiamai teks palikti šį kūną ir iškeliauti į nežinomą kelionę, į kitą pasaulį. Tai – didžioji Tiesa ir niekas negali jos paneigti. Todėl tol, kol žmogus turi šitą kūną, reikia siekti pažinti Dievą – tą jėgą ir energiją, kuri glūdi tame kūne.
Jogoje yra sąvoka atmos gjan (džnan). Atma – tai siela, aukščiausioji dvasia, gjan (džnan) – žinios. Atmos gjanis yra tas, kuris pažino patį save, „kas aš“, žino viską apie savo sielą – apie tai, kad „aš“ – dalis Dievo, kuris yra visur ir visame kame. Kai žmogus pažins, kad Dievas glūdi jame, kaip ir kiekvienoje šios Visatos dalelėje, kad Jis egzistuoja viskame, kas tik supa žmogų – tai jau brahm gjan (džnan) būsena. Brahm gjanis visur ir visuose mato Dievą.
Ko nori žmogus? Būti laimingas. Tam jis gyvena, dirba ir yra pasiruošęs gyvenime daug ką nuveikti. Šios būsenos ieškojimas – viso ko judėjimą nulemianti jėga. Visur ir viskame kame žmogus ieško laimės ir džiaugsmo. Bet tai, kas suteikia laimę ir džiaugsmą šiandien, praėjus kuriam laikui tampa įprasta ir žmogui vėl kažko pradeda trūkti. Jis ir vėl siekia ko nors naujo. Vėl prasideda paieškos. Ir kiekvieną kartą laimės ir džiaugsmo būsena yra laikina. Vieni norai keičia kitus, nepalikdami žmogaus nė minutei, bet galiausiai, net juos realizavus, žmogus taip ir nesijaučia visiškai laimingas.
Kokia viso to priežastis?
Viskas, kas yra įgyjama šiame gyvenime, viskas, kas suteikia mums džiaugsmą ir sukuria laimės pojūtį, nebus su mumis amžinai. Mes negalėsime visų tų dalykų pasiimti su savimi į kitą pasaulį, kai ateis laikas palikti šį kūną. Taigi pasiekti ir įgyti tuos dalykus nėra svarbiausias žmogaus gyvenimo tikslas.
Tikrąją laimę ir džiaugsmą žmogus patirs tada, kai jo gyvenime atsiras dvasingumas, kai jis pajaus, kad yra Dievo dalis, pajaus, kad Dievas visada gyvena jo širdyje ir visada padeda. Tai žmogus patirs tuomet, kai supras „kas aš“. Tokia laimė yra amžina ir ji nepriklauso nuo besikeičiančių išorinių aplinkybių – tokios laimės žmogus negali pamesti.
Dvasinis tobulėjimas – patys didžiausi lobiai, kuriuos žmogus gali sukaupti šiame gyvenime. Ir tokie lobiai visada liks su žmogumi: ir šiame gyvenime, ir po mirties, kai siela išeis į subtiliuosius pasaulius.
Kas yra Dievas? Ar suprantate šio žodžio prasmę?
Tai – vieninga aukščiausioji jėga, egzistuojanti Šviesos, Garso, Energijos pavidalu visur ir visame kame, kiekvienoje Visatos dalelėje. Visi šio pasaulio reiškiniai ir žmonės yra tampriai susiję tarpusavyje. Žmogus – neatskiriama Visatos dalis ir kiekviename žmoguje yra Dievo dalis. Besivystydamas ir tobulėdamas, pažindamas save ir pasaulį, žmogus pradeda tai suprasti. Todėl niekada nereikia galvoti, kad esi vienas.
Kai žmogus eis jogos keliu, jam palaipsniui šios Žinios pradės skleistis.
Karmos joga ir bhakti joga – tai dvasinio tobulėjimo keliai, tinkami žmonėms, gyvenantiems pasaulietinį gyvenimą. Karma – tai veiksmas, bet koks darbas, kurį žmogus atlieka. Bhakti – tai meilė ir atsidavimas Dievui.
