– Sakykit, Guru Dži, kokiai dvasinei tradicijai jūs priklausot? Ar tai višnaizmas, šivaizmas ar kokia kita? Ir papasakokite detaliau apie jūsų tradiciją.
Guru Dži satsangas Navaratrio šventėje
– Aš gimiau brahmanų šeimoje, kuri tiki sanatanos dharmą. Sanatanos dharma – tai pačios seniausios dvasinės žinios vedų kultūroje. Jose kalbama apie bendras dvasines vertybes ir vieną, visiems bendrą Dievą. Vedos, šastros, upanišados, puranos – visa tai yra senieji šventraščiai, priskiriami šiai kultūrai. Visi Dievai ir Deivės, pavyzdžiui, Brahma, Višnus, Kali, Šiva, Durga ir taip toliau – tai įvairios tos pačios vieningosios Dievo jėgos apraiškos sanatanos dharmoje.
Su laiku joje atsirado daug krypčių, kurias žmonės pavadino tradicijomis. Bet taip pat, kaip visi Dievo pavidalai yra vieno Dievo apraiškos, taip ir visos tradicijos – tai vieno šaltinio – santanos dharmos – dalys. Aš tikiu į vieningąją sanatanos dharmą, kurioje sakoma, kad Dievas – viena ir visiems bendra jėga. Siekiant dvasingumo, siekiant Dievo, neturi būti jokių rėmų.
Dievas yra visiems. Negali būti mano Dievas šitam kambary, o jūsų Dievas – kitam. Bet vienas skirtumas tikrai yra – kiekvienas žmogus gali pasirinkti savo ištą, t.y. – jam mylimą Dievo įvaizdį. Ir visos tradicijos – vaišnavizmas, šaivizmas ir kitos, iš tikrųjų, susijusios su tokiu pasirinkimu.
Ištas – tai bet koks Dievo vaizdinys, kurį žmogus labiausiai myli ir kurį labiausiai tiki. Išto pasirinkimas priklauso nuo žmogaus karmos. Kažkas myli Kristų, kažkas – Alachą, kažkas – Višnu, kažkas – Šivą ir t.t.
Nuo seniausių laikų iki šių dienų tie, kurie myli Krišną, Višnų arba Narajaną save vadina vaišnavais, o kas myli Šivą – šaivais.
Siekiant aukštų dvasinių pasiekimų žmogui būtina suprasti, kad Dievo jėga yra viena, o Višnus, Šiva ir kiti vaizdiniai yra šitos dieviškos jėgos pasireiškimai.
Nuolatos siekite tikrųjų žinių. Studijuoti senąją kultūrą – gerai, bet pažintyje su bet kokia kultūra siekite suprasti giluminę šių žinių prasmę ir niekada neribokite plataus supratimo apie Dievą jokiais rėmais. Dievas – vieninga jėga ir kiekvienas žmogus, kad ir kokiu dvasiniu keliu eitų, gali Jį pasiekti.
– Kodėl jūs pasirinkote dvasinio Mokytojo kelią? Šiuo metu visuomenė išgyvena krizę ir mums yra būtinas dvasinis tobulėjimas. Ką jūs norite mums duoti?
– Jūs klausėte apie Mokytoją. Kai žmogus pasiekia atmos gjan (savęs pažinimo būseną), norų jis nebeturi, net ir noro būti mokytoju. Jis tiesiog suteikia kitiems Žinias. Ir kai jis pradeda duoti tikrąsias žinias žmonėms, pradeda atsirasti jo mokiniai. O kai yra mokiniai – tas, kuris suteikia Žinias, tampa jų Mokytoju. Bet tai nėra profesija, kaip kad pasaulietinio mokytojo profesija.
Ką noriu jums duoti? Mes gyvename pokyčių laikotarpiu. Ir šiuo laikotarpiu žmonija laukia tikrojo dvasingumo palaikymo. Savo žiniomis aš noriu padėti jums tapti stipriems iš vidaus tam, kad jūs galėtumėte gerai gyventi permainų sąlygomis ir dvasiškai tobulėti.
– Kaip ugdyti vaikų dvasingumą?
– Tėvams pats didžiausias turtas – vaikai, o ne pinigai. Pinigų gali ir nebūti, bet jei jūs išauginate savo vaikus dvasingais žmonėmis, jums jie taps didžiausiu turtu. Pasistenkite nuo vaikystės ugdyti vaikų supratimą, kas gyvenime yra teisinga, o kas – ne.
Kaip ugdyti?
Vaikus būtina auklėti ne tik žodžiais. Jiems pats didžiausias pavyzdys yra tėvai. Jeigu jūs tarpusavyje bendrausite su pagarba ir meile, tai vaikams suteiks pačias svarbiausias dvasines žinias. Jums nereikės jų kažkaip specialiai auklėti. Jie patys savaime tinkamai vystysis.
Labai svarbu, kad tarp tėvų būtų harmoningi santykiai – vaikams tai bus pavyzdys ir labai didelė parama, jie gyvenime eis teisingu keliu. Vaikai labai išgyvena, jei mato nesantaiką tarp savo tėvų. Tokioje atmosferoje jie negali tinkamai vystytis, nes myli abu – ir tėtį, ir mamą… Visavertei vaiko raidai būtina, kad tarp tėvų vyrautų tarpusavio supratimas ir šeimoje karaliautų gera atmosfera.
– Mokytojau! Kodėl, kai dirbi su savimi, keitiesi į gerąją pusę, žmonės ne visada tave supranta ir toliau su tavim elgiasi taip, kaip anksčiau?
Click here to add your own text
